Dažnas sieja psichologinę pagalbą su psichikos sutrikimais. Tačiau ne visi, kurie kreipiasi į psichologą yra ligoti. Psichologas gali padėti spręsti bet kokius gyvenimiškus sunkumus, pavyzdžiui jis gali padėti geriau suprasti save, atrasti savo resursus, atrasti savo psichologinių sunkumų priežastis ir padėti atrasti geriausius būdus su jais susitvarkyti. 

Dažnai žmonės susirūpina savo psichine sveikata tik tuomet, kai jau pasireiškia simptomai, kurie nebeleidžia gyventi įprasto gyvenimo arba pasireiškia stiprios fizinės reakcijos, tokios kaip panikos atakos, nemiga, somatiniai simptomai (nepaaiškinami galvos skausmai, skrandžio problemos ir pan.). Tokios pasekmės dažniausiai kyla dėl ilgą laiką ignoruotų poreikių ir psichologinių sunkumų. Kai šios problemos atsiranda, gydymas gali užtrukti ilgai ir pareikalauti daug pastangų. Tačiau jei mes atsižvelgtume į save ir savo psichinę sveikatą dar iki to kai sutrinka visa sistema, galėtume užkirsti kelią rimtesnių problemų išsivystymui. 

Kaip analogiją galėčiau pasitelkti karpos gydymą. Jei kada turėjote karpą ant odos, turbūt žinote ką turiu omenyje. Viskas prasideda nuo menko taškelio ant odos, kuris šiaip tai nėra itin pavojingas. Tokią mažą, tik ką atsiradusią karpą dermatologas gali išnaikinti labai paprastai ir greitai. O kartais dėka mūsų imuninės sistemos, karpa gali ir pati išnykti. Tačiau jei mūsų imuninė sistema negali pati susitvarkyti ir mes vengiame nueiti pas gydytoją, karpa pradeda augti, įsisenėti ir skverbtis į gilesnius odos sluoksnius. Tokiu atveju karpos gydymas užtrunka daug ilgiau, prireikia keleto vizitų pas gydytoją, tenka kentėti skausmingas procedūras. 

Taigi, įtempta savaitė, nesutarimai su vyru ar pavogė telefoną, – yra sunkumai, su kuriais daugeliu atveju galite susitvarkyti. Tačiau jei sunkumai vis kartojasi, Jūsų resursai išseko ar ilgą laiką nerandate laiko pasirūpinti savimi, šie sunkumai gali įsisenėti ir tapti chroniški. Taigi, psichologas dirba tikslingai siekdamas suprasti (ir padėti Jums suprasti) sunkumų šaknis bei atrasti resursų, kurie padėtų susitvarkyti kasdieniniame gyvenime. 

Psichologas, psichiatras, psichoterapeutas – sąvokos, kurios dėl bendros šaknies dažnai painiojamos. Visai suprantama, kad galima sutrikti ir nežinoti, kuris gi Jums reikalingas. 

Psichologas – asmuo baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Pagrindinis darbo metodas, kuriuo vadovaujasi psichologas yra psichologinis konsultavimas kuomet asmens sunkumai sprendžiami pokalbio metu. Konsultavimo metu siekiama padėti konkrečioje gyvenimo situacijoje, susitvarkyti su dabartiniais gyvenimo sunkumais (stresas, tarpasmeniniai santykiai ir pan.). Konsultacijos yra trumpalaikės, trunka iki tol kol esama situacija asmens gyvenime išsprendžiama (dažniausiai iki 3 mėnesių). Psichologo darbo aspektai apima ne tik psichologinį
konsultavimą, bet priklausomai nuo darbo srities gali apimti psichologinį įvertinimą, ekspertinių išvadų rašymą, edukacinius užsiėmimus ir panašiai.

Psichiatras – asmuo studijavęs mediciną ir pasirinkęs psichiatrijos kryptį. Psichiatras – kaip gydytojas, diagnozuoja ligą ir teikia gydymą, kuris labai dažnai apsiriboja medikamentų išrašymu. Medikamentai padeda suvaldyti ligos simptomus tačiau gilesniam gijimui reikalinga ir psichologo/psichoterapeuto pagalba.

Psichoterapeutas – psichologas arba psichiatras papildomai po bakalauro ir magistro studijų baigęs tam tikros krypties psichoterapijos studijas. Psichoterapija, lygiai taip pat kaip ir psichologinis konsultavimas, fokusuojasi į pagalbą pokalbio metu, tačiau ji skiriasi tuo, kad siekiama gilesnių asmenybės pokyčių ir gilesnio gijimo. Psichoterapija trunka ilgą laiką, priklausomai nuo krypties gali trukti apie 2 metus ir kartais ilgiau.